25.4 C
Pakruojis
2024 / 05 / 26

Delsia pasitikrinti, o vėliau suprastėja gyvenimo kokybė: atskleidė, kaip apsaugoti savo klausą

Ar jau skaitėte?

Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą. Minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną, apie tai, kokios įtakos klausa turi gyvenimo kokybei ir kokie organizmo pojūčiai praneša apie klausos problemas, pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė ir otorinolaringologė Vija Vainutienė.

- Reklama -

Triukšmas – vienas ryškiausių rizikos faktorių

Vaistininkės L. Mockutės nuomone, būtina žinoti, kokie yra pirmieji klausos sutrikimų simptomai, ir juos pajutus kreiptis į otorinolaringologą, kuris atliks išsamią apžiūrą. Svarbu išsiaiškinti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį ir, nustačius problemą, laiku pradėti gydymą.

„Svarbiausi simptomai – galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ausų skausmas, ūžesys, spengimas ausyse ir suprastėjusi klausa“, – vardija BENU specialistė.

Dalindamasi patirtimi V. Vainutienė sako, kad apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą jos pacientai suprato pajutę sunkumą dalyvauti pokalbyje su daugiau žmonių nei įprastai, kadangi tekdavo prašyti pašnekovo pakartoti, ką sakė, arba dažniau žiūrėti į kalbančiojo lūpas. Gydytojos teigimu, to priežastis gali būti ne viena.

„Klausos kokybei įtakos gali turėti įvairios uždegiminės ausų ligos, traumos, įgimtos būklės ar paveldimi genetiniai veiksniai. Svarbų vaidmenį atlieka mityba, žalingi įpročiai, stresas, padidėjęs kraujospūdis ir medžiagų apykaitos sutrikimai“, – komentuoja otorinolaringologė.

Tiesa, didžiausiu rizikos veiksniu ekspertė įvardija triukšmą, kuriam jauni žmonės yra itin jautrūs. Akcentuojama, kad klausa gali sutrikti nuo dažno ir netaisyklingo naudojimosi ausinukais, lankymosi triukšminguose klubuose ar koncertuose. PSO duomenimis, virš milijardo 12–35 metų amžiaus asmenų dėl to gresia klausos praradimas.

- Reklama -

Suaugusiesiems, anot V. Vainutienės, klausos problemos pasireiškia dėl su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo arba senatvinio prikurtimo.

„Klausos sutrikimai būna dviejų tipų – garsą pravedančios arba garsą suvokiančios sistemos pažaida. Kliūtimi garsui praeiti gali tapti svetimkūnis išorinėje ausies landoje, sieros kamštis, vidurinės ausies uždegimai ar ausies būgnelio defektas. Suvokti garsą trukdo pažeistas ausies ar klausos nervas“, – aiškina otorinolaringologė.

Į nustatytą ar net jaučiamą klausos negalią žmonės reaguoja įvairiai. Vieni tik išgirdę diagnozę puola ieškoti pagalbos priemonių, įsigyja klausos aparatus ir juos atsakingai dėvi. Kiti į problemą numoja ranka ir į specialistų kabinetus grįžta pajutę ūmų pablogėjimą.

Vyresniuosius būtina raginti pasitikrinti

Ne pirmus metus audiologijos srityje dirbanti V. Vainutienė sako pastebėjusi tendenciją – vyresnio amžiaus žmonės į specialistus kreipiasi tik stipriai nusilpus klausai ir tik paraginti šeimos narių. Tai yra vidutiniškai delsdami nuo 7 iki 10 metų.

Anot specialistės, tai per ilgas laiko tarpas, nes per jį prarandama galimybė išgirsti daugybę gyvenimo garsų ir nukenčia gyvenimo kokybė.

„Laiku nesikreipiant pagalbos, negydomas klausos sutrikimas progresuoja ir gali turėti įtakos psichologinių problemų vystymuisi. Negalėjimas išgirsti ilgainiui pradeda žmogų varginti, jis tampa uždaresnis, o tai apsunkina santykius su aplinkiniais. Pastebėta, jog vyresniems asmenims, kurių klausa sutrikusi, greičiau silpsta atmintis, dažniau diagnozuojama demencija ir depresija“, – komentuoja V. Vainutienė.

Nustatyta, jog trečdalis vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skundžiasi pablogėjusia klausa, tačiau pabrėžiama – su klausos problemomis susiduria ne tik vyresni žmonės.

Dalis jauno amžiaus pacientų su klausos problemomis susiduria vaikystėje ar paauglystėje. Klausos sutrikimai būdingi ir jauno amžiaus pacientams – dalis vaikų jau gimsta turėdami klausos negalią, kitai grupei jauno amžiaus pacientų klausos problemos išryškėja vaikystėje ar paauglystėje. O nediagnozuotas klausos sutrikimas daro neigiamą poveikį rezultatams ugdymo įstaigoje, elgsenai, todėl neretai tokiems vaikams reikalinga papildoma pagalba mokantis.

Programėlės padeda nustatyti triukšmo lygį ir apsaugoti klausą

Kalbėdama apie klausos apsaugą, BENU vaistininkė L. Mockutė šmaikštauja, jog apsauga primityvi – reikia palaikyti ausų higieną ir stengtis išvengti triukšmingos aplinkos.

Ji pažymi, kad ne mažiau svarbu leisti ausims pailsėti ir pasimėgauti tyla, atsakingiau rinktis laisvalaikio veiklas, vengti šaudymo, nardymo ar motociklizmo ir kitų pramogų, galinčių sukelti traumų.

„Tai reiškia – riboti garsą ir decibelus. Yra sukurta specialių mobiliesiems telefonams skirtų programėlių, kurias naudojant galima pamatuoti esamo triukšmo lygį“, – teigia vaistininkė.

Ji primena, kad trys BENU vaistinės (Vilniuje ir Kaune) su partneriais „Audiomedika“ suteikia galimybę pasitikrinti klausą savarankiškai.

L.Mockutės nuomone, kaip ir visose su sveikata susijusiose situacijose, itin svarbi sveika gyvensena ir sveika mityba.

„Pirmoji maistinių medžiagų grupė, padedanti saugoti ir gerinti klausą, yra folatai, labiau atpažįstami kaip folio rūgštis ar vitaminas B9. Jie padeda mažinti metams bėgant atsiradusį spengimą ausyse.

Kita maistinė medžiaga – cinkas. Jis turi antivirusinių ir uždegimus slopinančių savybių, todėl yra ypač naudingas staigiam klausos pablogėjimui gydyti.

Klausai naudingas ir astaksantinas – vienas natūraliausių gamtoje randamų antioksidantų. Astaksantino gausu mikrodumbliais mintančiuose jūros gyvūnuose, pavyzdžiui, lašišoje, vėžiagyviuose.“

Gintarė Dragūnaitė

TOP naujienos

Vegetariški bei veganiški patiekalai, kuriuos lengvai pasigaminsite ant grilio

Atšilus orams norisi kuo dažniau būti gamtoje, o buvimas gamtoje neatsiejamas nuo iškylų bei grilio. Nors dažniausiai esame pripratę ant grilio kepti kepsnius, šašlykus...

Siautėjantis vėjas jau pridarė nuostolių už 85 tūkst. eurų

Nuo pat praėjusios savaitės penktadienio Lietuvą talžo didelis vėjas – tai pirmoji vėtra šiemet. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad nuostoliams atlyginti rezervuota 85 tūkst....

Prekybos centras CUP: 2023-aisiais – lankytojų srautų rekordai, garsių prekių ženklų sugrįžimai

Ikikalėdiniam laikotarpiui prasidėjus, Vilniaus centre įsikūręs prekybos centras CUP skaičiuoja rekordinius 2023-ųjų metų lankytojų srautus. Net ir palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, kai kurių...

Nuo barzdaskučių iki savitarnos skalbyklų – sostinėje populiarėja vakarietiškos paslaugos

Pasivaikščiojus Vilniaus gatvėmis akys šiandien gali užkliūti ne tik už kavinių, restoranų ar parduotuvių iškabų, bet ir tokių vietų kaip išskirtinai vyrams skirtos kirpyklos,...

Užkandžiai kaip Italijoje: nuo kumpio, keptų daržovių iki tradicinių duonų

Italai mėgsta ne tik kalbėti apie maistą, bet ir daug laiko praleisti prie pietų ar vakarienės stalo. O kiekvienas valgymas pradedamas nuo užkandžių – šioje šalyje užkandžių kultūra itin gaji. Italijoje populiaru ruošti užkandžių...

Teismas neblaiviam prie vairo sėdusiam medikui K. Laurušoniui skyrė 4 tūkst. eurų baudą, 3...

Kauno apylinkės teismas penktadienį neblaiviam vairavusiam Kauno medikui Kęstučiui Laurušoniui skyrė 4 tūkst. eurų baudą, 3 metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Teismas, pripažinęs K. Laurušonį kaltu dėl vairavimo transporto priemonę, esant neblaiviu, taip pat...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS