Gydytojo proktologo konsultacija daugybei žmonių prilygsta „baubui“, tačiau retai atsižvelgiama į tai, kad proktologinės ligos pamažu virsta šiuolaikinio gyvenimo palydovu. Sėdimas darbas, sportas su sunkiais svarmenimis, prastas mitybos režimas, stresas, nusilpęs imunitetas bei laikas tualete su mobiliuoju telefonu rankose – dažniausi rizikos faktoriai, vedantys į nemalonią simptomatiką sukeliančias būkles. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojas abdominalinis chirurgas Žygimantas Židonis atskleidžia, kokias klaidas darome bene kiekvienas ir kaip išvengti išvengti išangės problemų.
Ilgos viešnagės tualete gali sukelti problemų
Įvairūs proktologiniai susirgimai kankina iki pusės pasaulio gyventojų – dažniausiai į gydytoją kreipiamasi dėl netikėtų skausmų, kraujavimo, šlapiavimo iš išangės, taip pat jaučiamo diskomforto, niežėjimo ar neįprastų darinių aptikimo. Gydytojas Ž. Židonis paaiškina, kad tokias ir panašias problemas neretai sukelia šalutinės būklės, lėtinės ligos ar pasirinktas gyvenimo būdas, pavyzdžiui: prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas arba atvirkščiai – nesaikingas sportas su sunkiais svarmenimis. Didesnę riziką taip pat turi nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei tie, kurių šeimos istorijoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų.
„Vis dažniau pastebime, kad ilgos viešnagės tualete taip pat prisideda prie nemalonių simptomų, ypač jaunesniems žmonėms. Dažniausia to priežastis būna noras pailsėti, atitrūkti ar tiesiog panaršyti telefone, kas gali trukti net 15–20 minučių, kai įprastu atveju tualete praleidžiamas laikas neturėtų viršyti 1-2 minučių. Visa tai daro įtaką išangės įplyšimams, kraujavimui ir netgi hemorojaus išsivystymui. Situaciją dar labiau apsunkiname, jei naudojame sausą tualetinį popierių – jis įvairius odos pažeidimus gali dar labiau paaštrinti. Vietoje tualetinio popieriaus, visiems pacientams nuolat rekomenduoju po tuštinimosi apsiprausti tekančio vandens srove“, – sako gydytojas.
Anot jo, išvengti proktologinių sveikatos problemų nėra itin sudėtinga – tereikia laikytis kelių esminių taisyklių. Į valgiaraštį patartina įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų turinčių maisto produktų (vaisių, daržovių) ir pasistengti per dieną suvartoti bent 2 litrus vandens. Tai padės kovoti su dažnai užpuolančia bėda – vidurių užkietėjimu. Ž. Židonis taip pat rekomenduoja vengti aštresnio maisto ir mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.
Garbaus amžiaus pacientus privalu stebėti atidžiau
„Pacientams iki 50-ies metų amžiaus dažniausiai diagnozuojama išangės įplėša, hemorojus ar išangės karpos. Jei kreipiamasi anksti, kol šios ligos nėra pažengusios, dažnai pakanka medikamentinio gydymo ar minimaliai invazinių procedūrų. Būtent psichologinis pasirengimas patikrai ir galimiems tyrimų rezultatams yra vienas didžiausių iššūkių pacientams. Jų nuostabai, proktologinė apžiūra nebūna skausminga, nors ir sukelia minimalų diskomfortą.
Kitaip būna, kai apsilanko vyresnio amžiaus pacientas, besiskundžiantis kraujavimu iš išangės. Pastaruoju atveju net ir apžiūros metu radus galimą kraujavimo priežastį, dažnu atveju rekomenduoju atlikti papildomą instrumentinį tyrimą – kolonoskopiją. Šio itin reikalingo tyrimo, padedančio įvertinti visą storojo žarnyno dalį, daugelis baiminasi, tačiau veltui. Šiandien jis atliekamas pacientui taikant bendrąją anesteziją, tad jokio diskomforto ar skausmo nejuntama“, – paaiškina chirurgas.
Ž. Židonis taip pat pabrėžia, kad vyresniems pacientams būtina itin atidi patikra, kadangi storosios žarnos vėžys dažniausiai taikosi būtent į vyresniosios kartos atstovus. Liga kasmet diagnozuojama maždaug 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis pacientų, kurių iš vėžio gniaužtų išgelbėti nepavyksta, gydytojo kabinete apsilanko gerokai per vėlai. Laiku pastebėjus storosios žarnos vėžį ir tinkamai paskyrus gydymą – išyvenamumo rodikliai labai pagerėja. Todėl būtina kuo anksčiau atkreipti dėmesį į simptomus, tokius kaip diskomfortas pilve, tuštinimosi įpročių pasikeitimai, kraujavimai iš išangės, svorio kritimas, suprastėjęs hemoglobino rodiklis ir atlikti slapto kraujavimo testą iš išmatų.
„Kadangi didelė dalis senjorų skundžiasi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais bei neretai vartoja kraują skystinančius vaistus, yra tikimybė, kad tai irgi galėtų būti kraujavimo iš išangės priežastis, todėl kiekvieno paciento skundai bei būklė vertinama individualiai.
Tik tinkamai įvertinus paciento nusiskundimus, galimas rizikas ir proktologinio ištyrimo metu rastus pakitimus, galima paskirti detalesnį papildomą ištyrimą ir/arba gydymą. Labai svarbu kuo anksčiau aptikti piktybinį susirgimą, mat negydoma liga yra kur kas sunkiau įveikiama, o išgyvenamumo rezultatai taip pat būna prastesni“, – dalijasi gydytojas ir pabrėžia, kad ir kokios kūno srities apžiūra belauktų, ji visada bus mažiau baugi ir skausminga, nei uždelsta sunkios ligos diagnozė.
